Darbas kaip vertybė ir kultūrema kalbiniame žemaičių pasaulėvaizdyje (remiantis XIX a. I pusės ir XX a. II pusės šaltiniais) .......... 231

Studijoje pristatomas tyrimas pagrįstas sistemine trejopo pobūdžio šaltinių teikiamos medžiagos analize. XX a. II pusės žemaičių trumpas kasdienybės kalbėjimo atkarpas teikia Kretingos tarmės žodynas (KT Ž) ir Šiaurės vakarų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos (ŠVŽŽ 1–2), autentiškus kasdienybės pokalbius ir prisiminimus – Alekso Girdenio parengtose knygose Taip šneka tirkšliškiai (TŠT) ir Šiaurės žemaičių Skuodo zona (ŠŽSZ) sudėti slapčia ir atvirai įrašyti žemaičių pašnekesiai, religinį XIX a. pradžios diskursą – J. A. Pabrėžos rankraštis PAMOKSŁAY Wayringosy Materyjosy (PWM). Pasirinktieji šaltiniai reprezentuoja privataus XX a. II pusės žemaičių kalbėjimo – buitinių kasdienybės dialogų, prisiminimų ir pasakų naratyvo – modelius bei viešąjį literatūrinį XIX a. pradžios žemaičių kalbėjimą. Šių įvairaus pobūdžio sakytinių (XX a. II pusės) ir rašytinių (XIX a. pradžios) žemaitiškų šaltinių duomenų analizė rodo išskirtinį žemaičių dėmesingumą darbui. Plačios – beveik du šimtmečius aprėpiančios – laiko imties privatus ir viešas žemaičių diskursas teikia panašius darbo vaizdinio apibūdinimus ir vertinimus.